Šios rūšies metalų darbai priskiriami prie meninio pobūdžio darbų. Jiems daugiausia naudojami spalvotieji, brangieji metalai ir jų lydiniai, rečiau juodieji metalai. Šaltajam kalinėjimui daugiausia naudojama vario, bronzos, aliuminio, įvairaus storio skarda, viela, rečiau – stori lakštai bei strypai. Šios rūšies dirbiniai yra vienetiniai,. Pramoniniu būdi gali būti gaminami serijiniai. Vienetiniai dirbiniai priskiriami prie meninių, vadinamų autoriniais dirbiniais. Meistras sukuria sumanyto dirbinio projektą, laikydamasis dizaino reikalavimų. Šiuo būdu gali būti daromi paveikslai, papuošalai, meniniai namų apyvokos daiktai: segės, apyrankės, galvos papuošalai, žiedai, auskarai, taurės, puodukai, kavinukai, vazos, peleninės, virtuvės įrankiai, interjero puošybos elementai( grotelės, rozetės saulutės), durų, skrynių, baldų fornitūra, šviestuvai, žibintai, kryžiai,, suvenyrai ir daugybė kitų, gražiai atrodančių dirbinių. Juos kuria ir gamina meistrai, mėgstantys ir mokamtys šios rūšies darbus.
Viena iš pagrindinių meninių metalo darbų rūšių yra dailusis metalų kalinėjimas. Šio darbo pagrindą sudaro metalo skardos kalinėjimas įvairių rūšių plaktukais, kartu naudojantis ir kitais, pagalbiniai įrankiais. Šį darbą papildo: kirpimas, gręžimas, valcavimas, graviravimas, spaudimas, lenkimas, liejimas, virinimas, dildymas, litavimas bei dirbinio apdailos operacijos: oksidavimas, galvanizavimas, šlifavimas, poliravimas, lakavimas, dažymas ir kt.
Nuo senovės žmonės domėjosi šios rūšies darbais. Senovės meistrai savo meniniams darbams naudojo brangiuosius metalus: auksą, sidabrą ir jų lydinius. Lietuvos didžiuosiuose miestuose steigėsi auksakalių cechai, brolijos , jungiančios vienos specialybės meistrus, kurios turėjo savus įstatymus, tradicijas ir darbo paslaptis. Jie savo darbo meistriškumą buvo ištobulinę tiek, kad gamindavo autorinius, didelės meninės vertės kūrinius. Iš kurių, iki mūsū dienų išlikusius, galima pamatyti muziejuose, bažnyčiose, parodose, arba pas žymius kolekcionierius.
Mūsų dienomis ši metalo darbų rūšis nepamiršta. Yra nemažai pavienių meistrų, besidominčių meniniais metalų darbais, kuriems šios rūšies darbas yra amatas ir pragyvenimo šaltinis, kitiems jis yra galimybė prasmingai išnaudoti laisvalaikį, tenkinti dvasinį kūrybos poreikį. Meniniai metalų darbai yra tuo patogūs, kad dirbtuvėlė, arba darbo kampelis , užima nedaug vietos, nedideli ir nelabai sudėtingi darbo įrankiai, o kūrybai neribotos galimybės.
Šios rūšies metalų darbai priskiriami prie meninio pobūdžio darbų. Jiems daugiausia naudojami spalvotieji, brangieji metalai ir jų lydiniai, rečiau juodieji metalai. Šaltajam kalinėjimui daugiausia naudojama vario, bronzos, aliuminio, įvairaus storio skarda, viela, rečiau – stori lakštai bei strypai. Šios rūšies dirbiniai yra vienetiniai,. Pramoniniu būdi gali būti gaminami serijiniai. Vienetiniai dirbiniai priskiriami prie meninių, vadinamų autoriniais dirbiniais. Meistras sukuria sumanyto dirbinio projektą, laikydamasis dizaino reikalavimų. Šiuo būdu gali būti daromi paveikslai, papuošalai, meniniai namų apyvokos daiktai: segės, apyrankės, galvos papuošalai, žiedai, auskarai, taurės, puodukai, kavinukai, vazos, peleninės, virtuvės įrankiai, interjero puošybos elementai( grotelės, rozetės saulutės), durų, skrynių, baldų fornitūra, šviestuvai, žibintai, kryžiai,, suvenyrai ir daugybė kitų, gražiai atrodančių dirbinių. Juos kuria ir gamina meistrai, mėgstantys ir mokamtys šios rūšies darbus.
Viena iš pagrindinių meninių metalo darbų rūšių yra dailusis metalų kalinėjimas. Šio darbo pagrindą sudaro metalo skardos kalinėjimas įvairių rūšių plaktukais, kartu naudojantis ir kitais, pagalbiniai įrankiais. Šį darbą papildo: kirpimas, gręžimas, valcavimas, graviravimas, spaudimas, lenkimas, liejimas, virinimas, dildymas, litavimas bei dirbinio apdailos operacijos: oksidavimas, galvanizavimas, šlifavimas, poliravimas, lakavimas, dažymas ir kt.
Nuo senovės žmonės domėjosi šios rūšies darbais. Senovės meistrai savo meniniams darbams naudojo brangiuosius metalus: auksą, sidabrą ir jų lydinius. Lietuvos didžiuosiuose miestuose steigėsi auksakalių cechai, brolijos , jungiančios vienos specialybės meistrus, kurios turėjo savus įstatymus, tradicijas ir darbo paslaptis. Jie savo darbo meistriškumą buvo ištobulinę tiek, kad gamindavo autorinius, didelės meninės vertės kūrinius. Iš kurių, iki mūsū dienų išlikusius, galima pamatyti muziejuose, bažnyčiose, parodose, arba pas žymius kolekcionierius.
Mūsų dienomis ši metalo darbų rūšis nepamiršta. Yra nemažai pavienių meistrų, besidominčių meniniais metalų darbais, kuriems šios rūšies darbas yra amatas ir pragyvenimo šaltinis, kitiems jis yra galimybė prasmingai išnaudoti laisvalaikį, tenkinti dvasinį kūrybos poreikį. Meniniai metalų darbai yra tuo patogūs, kad dirbtuvėlė, arba darbo kampelis , užima nedaug vietos, nedideli ir nelabai sudėtingi darbo įrankiai, o kūrybai neribotos galimybės.