Stalinės mokyklinės gręžimo staklės.Tai mechaninio gręžimo įrenginys, skirtas ruošiniuose, detalėse gręžti skyles, angas, jas gilinti ir plėsti.Stalinės gręžimo staklės susideda iš tokių dalių : pagrindo, prie kurio pritvirtintas stovas ir kolona.Ant kolonos judomai tvirtinami svarbiausi staklių mechanizmai .
Elektrinis rankinis gręžtuvas naudijanas ne tik metalo darbams, bet ir buityje : gręžti skyles, gilinti ir plėsti angas, šlifuoti paviršius, galąsti ir daugybėje kitų sričių, kurias kartais pats meistras sugalvoja.Šios rūšies gręžtuvais gręžiamos mažo ir vidutinio skersmens skylės ,paprastai , iki 9 mm skersmens, bet būna ir didesnių rankinių gręžtuvų, kuriais gręžiamos didelio skersmens skylės.
Rankinis gręžtuvas yra toks gręžimo įrankis kurio velens sukasi ranka sukant jo rankeną. Judesys perduodamas per kūgines krumplines pavaras. Nuo krumpliaračių dydžio priklauso veleno sukimosi greitis. Būna rankinių gręžtuvų,kurių pavarų dėžėse yra kelios poros krumpliaračių. Tokių gręžtuvų veleno sukimosi greitį galima keisti.Rankiniu gręžtuvu galima gręžti nedidelio skersmens skyles.Didelio skersmens skyles juo gręžti būtų per daug sunku.
Metalo darbams naudojami spiraliniai grąžtai. Jie turi dvi išdrožas, spiraline forma išsidėsčiusias aplink grąžto darbinę dalį.Grąžto kotas būna cilindrinis, arba kūgio formos, priklausomai į kokius griebtuvus jis skirtas įtvirtinti. Cilindro formos kotą turi grąžtai, kurių skersmuo yra iki 12 mm.Didesnio skersmens gražtų kotas yra kūgio formos, gale turintis lygiagrečių plokštumų letenėlę.Ji saugo, kad grąžtas darbo metu neprasisuktų.
Grąžtai gaminami iš anglinio, įrankinio, greitapjūvio plieno.Iš greitapjūvio plieno pagaminti grąžtai yra patvaresni ir ilgiau tarnauja, ne taip greit lūžta.
Gražto pagrindinės dalys.Metalo gražtai gaminami įvairaus dydžio : nuo 0,25 mm iki 80 mm skersmens. Grąžto dydį apibūdina jo skersmuo ir ilgis. Skersmuo yra pagrindinis grąžtą apibūdinantis dydis. Grąžto skersmuo, išreikštas milimetrais, yra užrašytas ant jo kotelio, arba kaklelio, jei grąžtas jį turi.Jei užrašo nematyti, jis nusitrynęs, tai grąžto skersmenį galima nustatyti pasinaudojant kalibrų plokštele. Joje išgręžta daug įvairaus skersmens skylių ir prie kiekvienos milimetrais pažymėtas skersmuo. Į kurią skylę geriausiai tinka grąžtas, toks jo skersmuo. Grąžto skersmenį galima išmatuoti slankmačiu, o dar tiksliau – mikrometru.
Naujas, arba teisingai išgaląstas grąžtas turi aštrias pjovimo briaunas ir nustatyto dydžio kampus.
Kampas tarp grąžto pjaunančiųjų briaunų vadinamas grąžto viršūnės kampu. Jis yra 118 laipsnių. Jo pusė yra vadinama kampu tarp grąžto simetrijos ašies ir pjovimo briaunos. Jis yra 59 laipsnių.
Grąžto pjovimo briaunos yra vienodo ilgio.
Grąžtas turi dvi pjovimo plokštumas. Kiekviena jų nuo pjovimo briaunos turi 8 – 12 laipsnių nuožulą. Nuo jos priklauso pjovimo briaunos smigimas į metalą, jį gręžiant. Jeigu grąžtas išgaląstas be nuožulos, tai jis darbo metu trins metalo paviršių ir negręš. Jeigu viena grąžto briauna turės nuožulą, o kita jos neturės, tai grąžtas metalą pjaus tik viena puse.Teisingai išgaląstas grąžtas pjauna abiem pusėmis.
Grąžto galandimo kampus tikriname naudodamiesi šablonu.