Tekinant, gręžiant , drožiant arba frezuojant, pjovimo įrankis juda, skverbiasi į metalo paviršių, nupjauna drožlę. Pjovimą apibūdina tokie pagrindiniai dydžiai: pjovimo greitis V (matuojamas metrais per minutę), pjovimo gylis t ( matuojamas milimetrais), pastūma S ( matuojama milimetrais vienam detalės apsisukimui) ir pagrindinio veleno apsisukimai per minutę – n.
Pjovimo gylis t, tekinant mokyklinėmis staklėmis, gali būti 1 – 1,5 mm. Kiekvienam tekinamam sluoksniui jis apskaičiuojamas pagal formulę t=0,5 (D – d), kur D – ruošinio skersmuo, o d – nutekintos dalies skersmuo. Tekinant paskutinį sluoksnį, t nustatomas limbu: nutekinę priešpaskutinį sluoksnį, slankmačiu išmatuokite D, rezultatą įrašykite formulėje kartu su d matmeniu, kuris nurodytas brėžinyje ir apskaičiuokite t (mm). Tada, žinodami limbo padalų vertę, matysite, kiek reikia pasukti limbą pagal laikrodžio rodyklę paskutiniam sluoksniui nutekinti.
Nuo pastūmos S priklauso nutekinto paviršiaus šiurkštumas. Iš pradžių, kol tekinami arba drožiami pirmieji sluoksniai, pastūma gali būti didesnė. Tai kelia darbo našumą. Paskutinė pastūma turi būti maža-0,08 mm per vieną apsisukimą, kad gautume švelnesnį paviršių.
Špindelio apsisukimai per minutę priklauso nuo ruošinio skersmens, apdirbamos medžiagos ir įrankio medžiagos kietumo.
Apskaičiuojant špindelio apsisukimus, reikia žinoti vienam ar kitam įrankui ir ruošiniui reikalingą pjovimo greitį V, kuris yra pastovus dydis. Tekinant minkšto plieno ruošinius greitapjiūvio plieno peiliais, pjovimo greitis V= 18 – 20 m/min. Jei tekinant drožlės spalva kinta ( mėlynuoja) , reikia mažinti špindelio apsisukimus, nes peilis įkais ir suminkštės. Dirbant kietlydinių įrankiais, pjovimo greitis yra didesnis 4 kartus.
Špindelio apsisukimai apskaičiuojami pagal formulę: n= (1000 V): D, kai V matuojamas m/min, ruošinio skersmuo D – mm, o n- aps/min.
Frezuojant ir gręžiant D žymimas frezos arba grąžto skersmuo.